Kelionės dviračiais

Planų kūrimas prasidėjo nuo 2010 m. balandžio. Olandija? Pietų Vokietija? Šiaures Lenkija? Ir t.t. Su kokiais dviračiais? Ar reikia palaikymo automobilio? Kelionės trukmė ? Galų gale, po trijų mėnesių planavimo, liepos 24 dieną 10 valandą vakaro, mes sėdim Avitalio mašinoje, su dviem dviračiais ant stogo ir judame i Taliną. Netekome palaikymo automobilio (pasikeitė Nikitos planai), vietoje plentinukų vežamės sunkesnius turistinius dviračius ir važinėti mes ruošiamės ..... Suomijoje. Maršruto neturime už tai yra du Suomijos žemėlapiai ir suomiškas kalbininkas ! Jau Latvijos siena, o vis dar nesitiki , kad pagaliau susiruošėme.
Ankstyvas sekmadienio rytas. Talino gatvėse tik keli girti suomiai ir mes. Nutarėme po ilgos kelionės pramankštinti dviratukus.

Talino senamiestis sekmadienį 7 val. ryto

Prancūzaitė madmuazelė Gitane galima tiesiog Gitana

Vokietis her Focus galima tiesiog Fokus

Linksmoji dalis baigiasi. Mašina lieka parkinge, o mums teks sutalpinti viską, ko mums reikės svetimame krašte ant dviejų dviračių bagažinių.

Štai kaip, mūsų nuomone turėtų atrodyti šešių dienų išgyvenimo Suomijoje rinkinys. Kaip paaiškėjo vėliau, jis galėjo būti dar mažesnis. Be asmeninių daiktų Gitana , kaip vienintelė moteris mūsų komandoje, vežė maistą ( grikius , makaronus ir "tušonkė") ir patalinę, tai yra miegmaišius. Fokusuj atiteko vyriška dalia. Jis rūpinosi pastoge ( palapine ), minkšta lova ( dviguliu pripučiamu čiužiniu ) ir instrumentais ( jei kas suges ).

Daiktai sukrauti. Priežasčių ilgiau likti pas brolius estus neturime. Važiuojame į keltą.

Laikas pagalvoti ir apie maršrutą. Tiesą sakant jis taip ir nebuvo sukurtas.
Kiekvieną vakarą planavome kur važiuosime rytoj su viena sąlyga, kad rytojaus gale būtų kempingas.

Vartai atidaryti mums i apatinį denį. Pasirodė , kad dviratis yra tokia pat transporto priemonė kaip autobusas ar sunkvežimis.

Gauname tvirtinimo diržus, pririšame "arklius" ir į viršų , kur pirmos klasės keleiviai.

Pasisekė! Užtaikėme ant "akcijos" - perki du alaus, gauni TRIS!

Pilnos optimizmo šypsenos.

Paskutiniai pasiruošimai. Pagaliau ateina suvokimas, kad mes Suomijoje ir per kitas 6 dienas vienintelė transporto priemonė bus dviratis, o visas turtas - tai tas , kas telpa ant bagažinės. Dienos planas ištrūkti iš Helsinkio ir pasiekti kempingą prie Porvo. Žemėlapis teigė , kad kelio vos 50 km. bet su mūsų klajonėmis po Helsinkio priemiesčius ir "užslaptinto" kempingo paieškomis susidarė visi 77 km. Neskaičiuojant sustojimų mynėm 4 val. 15 min. Stovyklavietę surasti buvo žymiai sunkiau negu atrodė žvelgiant į žemėlapį. Pagaliau , sukdami kelintą ratą ir visiškai praradę viltį sutikome moteriškę, kuri vienintelė miestelyje žinojo , kad kempingas "štai čia, už krūmų". Su pirmais žingsniais po stovyklavietės teritoriją, ateina atsipalaidavimas.

Dabar galime išvirti grikius ir ......eiti miegoti. Diena buvo išties ilga. Per 24 val. užsnūdome tik kokį pusvalandį,
kol plaukėme keltu. Miegoti netrukdė net aplink palapinę lakstantis vaikai. Anksti ryte atsikėlėme, pribaigėme vakarykščius grikius ir iškeliavome vykdyti dienos planą. Dienos planas buvo pasiekti Kouvolą.

Kol kas gamtos vaizdai mažai skiriasi nuo Lietuvos peizažų ir tik geras asfaltas ir milžiniški akmenys prie kelio primena, kad mes Suomijoje .

Pirmą ežerą mūsų kelyje pasiekėme pusiaudienį. Paplūdimys , nors ir buvo pažymėtas žemėlapyje kaip lankytina vieta, didelio įspūdžio nepaliko, bet po 50 pravažiuotų kilometrų 30 laipsnių karštyje gerai buvo bet koks. Trumpas poilsis, jogurtas pietums ir važiuojame toliau. Antroje dienos pusėje nieko ypatingo nenutiko.

Numine 58 km pasiekėme stovyklavietę "Tykkimaki" prie Kouvolo miesto. Apsistojame ramesniame kampe ir prisėdome vakarienei. Staiga šalia išdygo turistas iš Rusijos, kuris puse valandos nuoširdžiai žavėjosi mūsų ryžtu ir vis troško sužinoti kas turi sulūžti dviratyje , kad jis nustotų važiuoti ir ką mes tokiu atveju manome daryti. Turistą pakviečia žmona , jis nenoriai dingsta. Sėdim toliau , miegoti nesinori. Rusas išvaikė visą miegą : "O jeigu ištikrųjų, grandinė suplyš arba ratas per pus ....? Kas tada?".

Imame puodukus su arbata ir einame prie kranto. Dienos rezultatas : numinta 108 km. ant dviračio praleista laiko 5 val. 30 min.

Naujos dienos rytas. Mes jau ant dviračių. Nusukome nuo kelio , kad pasigrožėti sraunia upe ir pakoreguoti maršrutą.

Kempinge sužinojome, kad 30 km. į šiaurę yra nacionalinis parkas Repovesi , kur gausu ežerų, uolų ir netgi kabantis tiltas. Ten ir trauksim.

Pirma lankytina vieta buvo apžvalgos bokštas nuo kurio atsiveria fantastikas vaizdas į aplinkinius ežerus ir miškus. Mųsų laukė nusivylimas, nes vaizdas atsiverdavo tik savaitgaliais o kitomis dienomis vaizdar "nedirbo". Ką gi fotografuojame bokštą ir judame toliau.

O toliau buvo: geležinkelis, keturi kilometrai kalvuoto žvyrkelio,

uolos,

ežerai ir

kabantis tiltas (skirtingai nuo bokšto dirba visą parą).

Prisižiūrėję gamtos grožybių judame toliau. Vienintelė per pusdienį pasiekiama stovyklavietė dar gana toli. Kuo toliau važiuojame , tuo mažiau civilizacijos ženklų pastebime. Dingo benzino kolonėlės. Kelias pasidarė siauresnis ir kalvotas. Mūsų vandens atsargos išseko ir man tai kelia nerimą. Nuo suvokimo, kad vandens nebėra troškina dar labiau. Nutarta pasukti i vienkiemį prie kelio ir papildyti vandens atsargas. Namo kieme sutinkame vyruką, kuris mielai sutiko pripildyti mūsų butelius. Už minutės iš namo išeina močiute ir anonsuoja naminio kompoto degustavimą. Nesutikti tiesiog negalime. Ir štai, buteliai pilni, kompotas išgertas, atsisveikinimui klausinėjame vyruką kur geriau patraukti? Atsakymas kategoriškas : "do not go to Mikkeli" (Mikkeli tai miestas į šiaurę, kuris buvo įtrauktas i mūsų preliuminarius planus). Vyrukas pasiūlė pasukti į rytus , nes gamta ten gražesnė, o keliai neapkrauti automobiliais. Ilgai negalvodami taip ir nutarėme: " Šiandien važiuosim į šiaurę iki Mantyharju ten 10 km. į kairę iki kempingo , o rytoj trauksim į rytus".

Kai saulė jau lietė pušų viršūnes, mes pasiekėme dienos tikslą. Pasirodė , kad pieva prie ežero su pora staliuku ir laužaviete irgi gali vadintis kempingu , bet mums tinka. Nakvosime čia. Šiandien 102 km per 5 val.

Vaizdas iš palapinės - autostrados tiltas per ežerą.

Ketvirta kelionės diena ir kelias į rytus.

Pakeliui sutinkame vietinius gyventojus. Linksmus

ir nelabai.

Taip nutolome nuo Helsinki, kad smulkus Pietų Suomijos žemėlapis jau baigėsi ir dabar važiuojam pagal kitą , kur nurodyti tik stambūs automobiliniai keliai. To pasekoje gavome itin kalnuotą 20 km ruožą žvyrkeliu. Paskui ši diena buvo vienareikšmiškai išrinkta sunkiausia iš visų kelionės dienų. Tuo ketvirtos dienos bėdos nesibaigia. Vienas komandos narių gauna traumą. Likus keliems kilometrams iki Antolos miesto Avitalį į liežuvį įkando širšė, kuri įskrido į burną jam besileidžiant nuo kalno. Po štai tokių dienos įvykių, įgulos kovinė dvasia pakibo ant plauko. Laimei kempingas buvo labai jaukus ir mes turėjome butelį vyno..... Dienos rezultatas - 81 (atrodo kad 162) km per 4 val. 20 min.

Vaizdas iš palapinės. Antolos vakarai.

Penkta diena prasidėjo. Gitana jau nerimsta.

Fokusas ramiai ramsto medį.

Ir vėl kalnai. Šiandien suplanavome nuvažiuoti apie 120 km ir pasiekti Imatros miestą. Jeigu tokie kalnai bus visą kelią, su mūsų bagažu važiuoti bus tikrai nelengva.

Bet ne taip viskas blogai. Kojos prasimankštino ir štai jau švenčiame 400 km. Ištraukėme vandens, išgėrėme už technikos patikimumą ir toliau.

Vienas iš sustojimų pasimaudyti

Ežerai tiesiog keičia vienas kitą. Kelias nespėja aplenkti vieno, kaip prasideda kitas, trečias ir t.t.

Paskutinis šansas pasukti i Mikkelį.

Tiltas per Saimaa ežerą Puumala miestelyje. Čia valgome jau tapusius tradiciją kefyrą ir bandelę, ir morališkai nusiteikiame numinti dar 70 km iki galutinio dienos tikslo - Imatros. Pietus baigiasi, padarome paskutinį sustojimą ant tilto pasigrožėti atsiveriančia panorama ir važiuojame praleisti antrą dienos pusę. Vakarėjant pasiekėme Imatrą. Mažame upės pusiasalyje, prie pat miesto centro isikūrė kempingas. Jis toks nedidelis, kad vos radome vietelę palapinei pastatyti . Metas ruoštis nakvynei. Skaičiai : 127 km per 6 val. 30 min.

Kadangi visos naktys prieš tai buvo nesuomiškai šiltos nusprendėme atsisakyti viršutinio palapinės sluoksnio, kuris ir apsaugo nuo visų gamtos siurprizų. Siurprizų ilgai laukti neteko. Jau pirmą valandą nakties mes lakstydami po liūtimi traukėme antrą tentą ir tvirtinome jį visomis virvėmis, nes vėjas buvo toks, kad rimtai abejojome aplinkinių medžių patikimumu. Blogiau buvo tik kaimynams baikeriams, kurie tuo metu tik parsirado ir pradėjo dėlioti daiktus.

Rytas po audros

ir kaimynų triratukai.

O mes kraunamės šlapius daiktus ir išvažiuojamė dar visiems miegant. Maršrutas atrodo lengvas. Iki Lappeerantos vos 60 km., bet ir čia sugebėjome nusukti nuo kelio ir gavome dar 15 km žvyrkelio. Rezultatas - sugaišta viena valanda ir Gitanai pradurta padanga.

Kaip bebūtų pravažiuojame paskutinį tiltą, už kurio mūsų jau laukia Lappeerantos miestas,

surandame traukinių stotį ir einame i miestą ALAUS!

Toliau viskas atrodo kaip sviestu tepta: 17 val. traukinys, 19 val. mes Helsinkio mieste, valanda surasti uostą ir 20 val. registracijos į keltą pabaiga. Bet gamta paruošė mums paskutinį siurprizą atsisveikinimu, dėl per nakties audrą nuvirtusių medžių, traukiniai vėlavo dviem valandom. Akimirksniu toks trapus, bet tobulas pasitraukimo planas griuvo kaip kortų namelis. Teks nakvoti Helsinkyje.

Šitoje vietoje jaučiame pareigą padėkoti Vestekspreso darbuotojai ......... , operatyviai pakeitusiai kelto bilietus kitai dienai, Helsinkio gyventoją Jeleną , maloniai suteikusią mums pastogę ir Nokijos navigacijai , kuri vis dėlto atvedė mus iki Jelenos namo.

Diena išėjo netikėtai ilga, kartu su pasivažinėjimu po Helsinkį prisukome 92 km tam sugaišę 5 val. ir 16 min. Jau po vidurnakčio, virtuvėje kalbamės su šeimininke. Apima keistas jausmas - pirmą kartą per šešias dienas geriame arbatą uždaroje patalpoje sėdint ant kėdžių. Su Jelena atsisveikiname jau vakare, kad speti į rytinį keltą išvažiuosime 5:00 val.

Šeštadienis, 6 val. ryto, Helsinkio gatvėse tik mes.

Talino parkingas netoli uosto. Viskas sukrauta , varom namo. Šešios valandos kelio, vis kalbamės apie pasibaigusią kelionę, aptarinėjame kas buvo gerai ir ką padarėmė ne taip, bet viena aišku abiem - visa tai daryti 100% vertėjo.

Kelionės trūkmė : 6 dienos

pravažiuotas atstumas: 587 km

ant dviračio praleista: 30 val 52 min